Suvokimai, mintys

Kančios gerina karma.

Mesmer rašo:

Kančios gerina karma.

Taip, visiškai sutinku. Tos kančios yra mano paties karminės priežastys, kurios mane vis įtraukia, įvelia į visokias identifikacijas, tada užsideda šydas ir mane aplanko mintys, kad aš kenčiu. Tai dėl šydo. Nepasimeti, o vėl grįžti ir mokaisi, bandai suprasti, nesivelti į tai, sąmoningai pamatyti viso to neegzistavimą, o tik kaip proto projekcijas, tuštumą, išėjimą per protą iš vieno šaltinio. Tik tokiu būdu, manau, galima jas naikinti.

prijola rašo:

Ar Klausėte Andriaus Mamontovo dainų. Taip..., jis jose išdainuoja apie tą patį, apie ką mes čia diskutuojame.
"...kartais ne garsas skamba tyloj, o tyla garse, ką apie tylą zinome mes...?
Ar jau teko girdėti Игорь Крутой - Мой друг, Igor Krutoy - Moy drug youtube.com
Ar klausėte D. Chvorostovskovo "Himnas gyvenimui".

Paklausiau itų Mamontovo dainų, tikrai super: https://www.youtube.com/watch?v=qbjHfWN0YI4&feature=related https://www.youtube.com/watch?v=haHLQs3IJVY&feature=related Labai gilios:)

Anahata rašo:

prijola rašo:

Ar Klausėte Andriaus Mamontovo dainų. Taip..., jis jose išdainuoja apie tą patį, apie ką mes čia diskutuojame.
"...kartais ne garsas skamba tyloj, o tyla garse, ką apie tylą zinome mes...?
Ar jau teko girdėti Игорь Крутой - Мой друг, Igor Krutoy - Moy drug youtube.com
Ar klausėte D. Chvorostovskovo "Himnas gyvenimui".

Paklausiau itų Mamontovo dainų, tikrai super: https://www.youtube.com/watch?v=qbjHfWN0YI4&feature=related https://www.youtube.com/watch?v=haHLQs3IJVY&feature=related Labai gilios:)

Ačiū, geras.

[quote="Anahata"]"Visi mes esame dievai, kurejai, kuriantys meiles pagrindu."

Įdomus teiginys. Argi mes galime save vadinti Dievu?

Visi teiginiai yra teisingi, nes viskas yra viena. Teiginių skirtumai atsiranda kai yra saviidentifikacija (protas).

Moteris buvo komoje ir jau merdėjo. Netikėtai ji pasijuto tarsi būtų danguje ir stotų Paskutiniojo Teismo akivaizdon.
-Kas tu? - paklausė balsas.
- Esu mero žmona, - atsakė ji.
- Ne kieno žmona klausiau, bet kas tu esi.
-Esu keturių vaikų motina.
-Ne kieno mama klausiau, bet kas tu esi.
- Esu mokytoja.
- Ne profesijos klausiau, bet kas tu esi.
Ir taip toliau. Kad ir ką ji atsakytų, to vis nepakakdavo atsakyti į klausimą: ,,kas tu esi?"

-Esu krikščionė.
-Ne tavo religijos klausiau, bet kas tu esi.
-Kiekvieną dieną eidavau į bažnyčią ir visada padėdavau vargšams.
-Neklausiu ką tu darei, bet kas tu esi.

Akivaizdu,kad ji neišlaikė egzamino, todėl buvo sugrąžinta į žemę. Tad kai pasveiko, pasiryžo suvokti, kas ji tokia. Tai ir buvo jos esminis pasikeitimas.

TAVO PAREIGA YRA BŪTI. NE BŪTI KAŽKUO, NE BŪTI NIEKUO - TAME SLYPI GODUMAS IR AMBICIJOS - NE BŪTI BET KUO - TADA TAVE SĄLYGOS KITI - BET PAPRASČIAUSIAI BŪTI. TADA SUVOKSI,KAS ESI IŠ TIESŲ.

Neblogas anekdotas:) ir potekstė labai vykusi:)

Anahata rašo:

Neblogas anekdotas:) ir potekstė labai vykusi:)

Ačiū Dievui už tai. Anahata, ar gali būti,kad radau jūsų fotogalerijas internete?

Aurelija rašo:

Anahata rašo:

Neblogas anekdotas:) ir potekstė labai vykusi:)

Ačiū Dievui už tai. Anahata, ar gali būti,kad radau jūsų fotogalerijas internete?

Tikriausiai ne, nes aš jų nekuriu. Įdomu būtų pamatyti:)

Mes manome, kad mes ieškome Dievo, bet tai taip pat iliuzija kaip ir mūsų manymas, kurio net nėra, jis įsivaizduojamas. Jei viskas yra JIS, tada prašytojas yra JIS. JIS ieško savęs savo paties iliuzijų šokyje, o mes negirdime jo šokių melodijos. Ir laisvę suprantame savo ribotame rėme, nes esame pratę viską identifikuoti - bandome įvardinti . Laisvė tiesiog yra kaip ir laimė, tik mes manome,kad galime rinktis būti laisvu, būti laimingu ir panašiai. Nieko negalime rinktis, viskas jau yra. Būkime! :

Taip, kai būni pusiausvyroje, tada tu jauti ta vienį visur, bet tam pojūčiui (sąmoningumui) tai dar augti ir augti, nes protas vis įveda ir įveda tave į dualybę. Kuo toliau, tuo į subtilesnius dalykus. Tuo labiau yra tokių įpročių, kurie kaip traktoriai tave stumia į įprastą vėžę Pažinti tikrovę, savo prigimtį ir matyti ją visame kame pastoviai - tai manyčiau pats tikriausiais pasiekimas, nes be jo mes vis įlendame į proto iliuzijas ir kenčiame. Bent jau man tai nėra taip paprasta tiesiog būti, nes kylantys prisirišimai dirba savo darbą, tuo labiau išmokti gyventi vis gyliasniame samoningume kasdieniniame gyvenime, neiškrentant iš jo:) Gerąja prasme pavydžiu jums to nuolatinio vienybės pojūčio, juk be jo mes vėl tampame "egoistiniais gyvuliais".

Anahata rašo:

Taip, kai būni pusiausvyroje, tada tu jauti ta vienį visur, bet tam pojūčiui (sąmoningumui) tai dar augti ir augti, nes protas vis įveda ir įveda tave į dualybę. Kuo toliau, tuo į subtilesnius dalykus. Tuo labiau yra tokių įpročių, kurie kaip traktoriai tave stumia į įprastą vėžę Pažinti tikrovę, savo prigimtį ir matyti ją visame kame pastoviai - tai manyčiau pats tikriausiais pasiekimas, nes be jo mes vis įlendame į proto iliuzijas ir kenčiame. Bent jau man tai nėra taip paprasta tiesiog būti, nes kylantys prisirišimai dirba savo darbą, tuo labiau išmokti gyventi vis gyliasniame samoningume kasdieniniame gyvenime, neiškrentant iš jo:) Gerąja prasme pavydžiu jums to nuolatinio vienybės pojūčio, juk be jo mes vėl tampame "egoistiniais gyvuliais".

O aš jau maniau,kad "užgrobiau" Yoga Sun forumą
O kas yra iliuzija? Taigi juk tai ir yra tik iliuzija prote. Išlaisvinti ją. Prisirišimai... taip pat išlaisvinti. Būti - mylėti. Nežinau tikslaus vertimo iš anglų kalbos, nes tai jau nebeturės atitikmens. Love is the feeling of I am - Meilė yra Esu jausmas... Gal mes vėl savo iliuzija žaisdami nebežinome ir per save identifikuojame BUVIMĄ. Tarkim tiesiog būti - gulėti ir nieko nedaryti. Ir manyti,kad jau būnu na.. galima, bet aš (per savo prizmę) įsivaizduoju, kad būti ir yra meilė, būti ir yra daryti kažką, kas mane džiugina, būti per save. Būti esatyje, vienyje aplink.
Ai nežinau, išblaškė mane praskrendančios dvi gulbės )) PAVASARIS!!! O aš nieko nežinau.

Advaitos mokykla, kurioje aš gylinuos, mokinio samoningumą skirsto pagal jo pilną samoningumą normalioje būsenoje (gyvenime), sapnuose, būsenoje be sapnų. Jeigu praktikuojantis sugeba likti visada sąmoningu tose būsenose, jis galima sakyti pažino savo (proto) prigimtį pilnai. Kitu atveju, jis tik gyvena savo proto iliuzijose, nes per vieną sekundę protas padaro apie 60 dualistinių veiksmų. Tai yra kriterijus, pagal kurį gali nuspręsti koks tavo lygis.

Anahata rašo:

Advaitos mokykla, kurioje aš gylinuos, mokinio samoningumą skirsto pagal jo pilną samoningumą normalioje būsenoje (gyvenime), sapnuose, būsenoje be sapnų. Jeigu praktikuojantis sugeba likti visada sąmoningu tose būsenose, jis galima sakyti pažino savo (proto) prigimtį pilnai. Kitu atveju, jis tik gyvena savo proto iliuzijose, nes per vieną sekundę protas padaro apie 60 dualistinių veiksmų. Tai yra kriterijus, pagal kurį gali nuspręsti koks tavo lygis.

Jūsų mokykloje moko nušvitimo? Bet juk to neišmoksi, arba suvoksi, arba ne ... ir jei nuolat galvosi,kad aš nušvitęs, užstrigsi tame ir nušvitimo kelio nebus matyti.

Aš tenorėjau parodyti, kad tai galima gylinti ir gyliau:)

Anahata rašo:

Aš tenorėjau parodyti, kad tai galima gylinti ir gyliau:)

Aš irgi nieko blogo nenorėjau pasakyti

Aurelija rašo:

Anahata rašo:

Advaitos mokykla, kurioje aš gylinuos, mokinio samoningumą skirsto pagal jo pilną samoningumą normalioje būsenoje (gyvenime), sapnuose, būsenoje be sapnų. Jeigu praktikuojantis sugeba likti visada sąmoningu tose būsenose, jis galima sakyti pažino savo (proto) prigimtį pilnai. Kitu atveju, jis tik gyvena savo proto iliuzijose, nes per vieną sekundę protas padaro apie 60 dualistinių veiksmų. Tai yra kriterijus, pagal kurį gali nuspręsti koks tavo lygis.

Jūsų mokykloje moko nušvitimo? Bet juk to neišmoksi, arba suvoksi, arba ne ... ir jei nuolat galvosi,kad aš nušvitęs, užstrigsi tame ir nušvitimo kelio nebus matyti.

Taip teisingai, nušvitimo neišmoksi, bet tai nutinka, kai tu sąminingai eini ta kryptimi, pilnai pasirinkęs atitinkamą mokymą ir į jį nuolat gylindamasis. Tikri mokymai yra tokie, kurie paruošia mokinį pagal savybes, kad tas įvyktu. Bet tuo nesibaigia, kai tu atvėrei švarią samonę, tai tik pradžia išsilaisvinimo:) Siūlau pasirinkti vieną mokymą ar mokytoją, pagal vidinę trauką, nes be teisingų nurodymų su švarios samonės pajautimu jūs nežinote ką reikia veikti, kaip tai panaudoti ir gylinti. Taip bent aš tai matau dabar. Sėkmės:)

Anahata rašo:

Aurelija rašo:

Anahata rašo:

Advaitos mokykla, kurioje aš gylinuos, mokinio samoningumą skirsto pagal jo pilną samoningumą normalioje būsenoje (gyvenime), sapnuose, būsenoje be sapnų. Jeigu praktikuojantis sugeba likti visada sąmoningu tose būsenose, jis galima sakyti pažino savo (proto) prigimtį pilnai. Kitu atveju, jis tik gyvena savo proto iliuzijose, nes per vieną sekundę protas padaro apie 60 dualistinių veiksmų. Tai yra kriterijus, pagal kurį gali nuspręsti koks tavo lygis.

Jūsų mokykloje moko nušvitimo? Bet juk to neišmoksi, arba suvoksi, arba ne ... ir jei nuolat galvosi,kad aš nušvitęs, užstrigsi tame ir nušvitimo kelio nebus matyti.

Taip teisingai, nušvitimo neišmoksi, bet tai nutinka, kai tu sąminingai eini ta kryptimi, pilnai pasirinkęs atitinkamą mokymą ir į jį nuolat gylindamasis. Tikri mokymai yra tokie, kurie paruošia mokinį pagal savybes, kad tas įvyktu. Bet tuo nesibaigia, kai tu atvėrei švarią samonę, tai tik pradžia išsilaisvinimo:) Siūlau pasirinkti vieną mokymą ar mokytoją, pagal vidinę trauką, nes be teisingų nurodymų su švarios samonės pajautimu jūs nežinote ką reikia veikti, kaip tai panaudoti ir gylinti. Taip bent aš tai matau dabar. Sėkmės:)

Tiesa, aš nežinau, mano vidus žino )) ir nereikia nieko, ko manome, kad reikia. Tai tik iliuzija. :)Mokytojai? Mokymas? jei atveri kelius šviesai, to nesuvoksi, tiesiog būsi, ir viskas jau yra. Ir to neišmoksi, nepagilinsi, tai jau yra gelmė giliausia ir tyriausia.
Nuoširdžiai Ačiū už patarimus! Ir nepykite, juk nėra dėl ko. Kiekvienas mano,kad yra teisus, o aš nežinau nieko. Todėl neklausykite. Klausykime savo vidaus.

Geriausiai daryti taip kaip jauti, kad reikia daryti:) Sėkmės

Anahata rašo:

Geriausiai daryti taip kaip jauti, kad reikia daryti:) Sėkmės

Gali būti ))

Kai nebekursite skausmo sau, nebekursite jo ir kitiems.

Sakykime, ramiai sėdite namuose. Netikėtai gatvėje pasigirsta veriantis automobilio signalas. Tai truputėli sudirgina. Koks šio sudirginimo tikslas? Visiškai jokio. Tai kodėl jį sukūrėte? Tai ne jūs, o protas. Jis veikė visiškai automatiškai, visiškai pasąmoningai. Bet kodėl jis jį sukūrė? Nes jis laikosi savo pasąmoningo tikėjimo, kad jo priešinimasis, kurį patiriate kaip tam tikrą neigimą ar nepasitenkinimą, kažkokiu būdu panaikins nepageidaujamas aplinkybes. Suprantama, tai visiškas klydimas. Jo sukurtas priešinimasis, šiuo atveju sudirginimas ar pyktelėjimas, daug labiau trikdo, nei pradinė priežastis, kurią jis tikisi panaikinti ... Išgirdę šiurkštų ar įžeidžiamą žodį, nepulkite gintis, pykti, neužsisklęskite - tegu jis pralekia pro jus kiaurai. Visiškai nesipriešinkite. Tarsi čia visiškai nėra nieko, ką galima paveikti. Tai yra atlaidumas, sutikimas. Taip tampate nepažeidžiami ir nenugalimi. Galite net pasakyti tam žmogui, kad jo elgesys yra nepriimtinas, jei laikote reikalinga. Tačiau jis nebeturės galios paveikti jūsų vidinės būsenos. Jūs patys save valdysite - savo valdžios nebegalės primesti joks kitas asmuo, o ir protas nebegalės jūsų varinėti. Ar tai būtų automobilio signalas, grubus žmogus, potvynis, žemės drebėjimas ar visų gyvenimo santaupų praradimas - priešinimosi mechanizmai yra tie patys.

Kai akys nuolat laksto į šalis, žmogus tampa neramus; kai ausys nuolat gaudo garsus, sąmonėje ima vyrauti sumaištis; kai lūpos be perstojo beria žodžius, jais minta riaušių ir rietenų demonai. Todėl šios trys "užkardos" privalo nuolat budėti, neleisti vidun prasmukti tvarką ardančiom jėgom...

Su savimi pradedu kalbėtis, bet turbūt tai paskutinė nepaskutinės tylos tyla nesibaigiančiame Dievo artume. Galbūt tai kažkam bus naudinga, o gal ne. Nežinau. Rašau negalvodama, kodėl.


Meilė nesirenka, kaip kad nesirenka saulės šviesa. Ji nedaro kurio vieno asmens ypatingo. Ji neišskiria. Išskirtinumas nėra Dievo meilė, tai - ego "meilė". Tačiau meilės stiprumas gali skirtis. Gali būti, kad kažkas priima ir atspindi jūsų meilę aiškiau ir stipriau nei kiti, ir jei tas asmuo jaučia tą patį, galima sakyti, kad tarp jų mezgasi meilės santykiai. Ryšiai, kurie mezgasi tarp jūsų ir to asmens, yra tokie patys, kaip ir jūsų ryšys su žmogumi, sėdinčiu greta jūsų autobuse, su paukščiu, medžiu, gėle. Nėra išskirtinumo. Yra tik protas, kuris išskiria ir sukuria savo iliuzijas, kuriomis žmogus gyvena ir verčiau renkasi bėgti nuo tiesos.

Juk visada tam, kas nori pasilikti tamsoje, šviesa kelia per daug skausmo net nesistengdama apšviesti, o tiesiog šviesti - būti čia be jokių pastangų.

Aurelija rašo:

Kai nebekursite skausmo sau, nebekursite jo ir kitiems.

Sakykime, ramiai sėdite namuose. Netikėtai gatvėje pasigirsta veriantis automobilio signalas. Tai truputėli sudirgina. Koks šio sudirginimo tikslas? Visiškai jokio. Tai kodėl jį sukūrėte? Tai ne jūs, o protas. Jis veikė visiškai automatiškai, visiškai pasąmoningai. Bet kodėl jis jį sukūrė? Nes jis laikosi savo pasąmoningo tikėjimo, kad jo priešinimasis, kurį patiriate kaip tam tikrą neigimą ar nepasitenkinimą, kažkokiu būdu panaikins nepageidaujamas aplinkybes. Suprantama, tai visiškas klydimas. Jo sukurtas priešinimasis, šiuo atveju sudirginimas ar pyktelėjimas, daug labiau trikdo, nei pradinė priežastis, kurią jis tikisi panaikinti ... Išgirdę šiurkštų ar įžeidžiamą žodį, nepulkite gintis, pykti, neužsisklęskite - tegu jis pralekia pro jus kiaurai. Visiškai nesipriešinkite. Tarsi čia visiškai nėra nieko, ką galima paveikti. Tai yra atlaidumas, sutikimas. Taip tampate nepažeidžiami ir nenugalimi. Galite net pasakyti tam žmogui, kad jo elgesys yra nepriimtinas, jei laikote reikalinga. Tačiau jis nebeturės galios paveikti jūsų vidinės būsenos. Jūs patys save valdysite - savo valdžios nebegalės primesti joks kitas asmuo, o ir protas nebegalės jūsų varinėti. Ar tai būtų automobilio signalas, grubus žmogus, potvynis, žemės drebėjimas ar visų gyvenimo santaupų praradimas - priešinimosi mechanizmai yra tie patys.

Taip, pasiekti skaidrumo būseną ir yra didis menas prie atitinkamos situacijos. Bet kai pas tave prote tiek daug prikurta visokiausio šlamšto ir jis iš inercijos vis pasileidžia ir pasileidžia:)), reikia atidirbti:) nėra taip paprasta, bet tai padeda suvokti, kad norint nebekurti tokių žalingų darinių, mes turime būti visada sąmoningi ir gerai įvertinti savo kuriamus kūrinius