Nesvarumo jausmas

Labas visiems forumo dalyviams
Norėjau pasidalinti savo stebėjimais - kartais, kai guliu lovoje, ar tiesiog sėdžiu kėdėje, jaučiu nesvarumo jausmą, atrodo lyg esu tarp žemes ir dangaus, viska matau, jaučiu, bet kelėta sekundžių net negaliu pajudėti. Ar tai gali buti savotiškas išėjimas i astralini pasauli? Tikiu kad teisingai parinkau tema parašyti

Visada laukiu stebuklų, o jie vyksta su kitais. Jie vyksta ir su manimi, tik kitų kažkokie ypatingi. Ką darai, kad pasiektumei nesvarumo būsena ar ilgas kelias į šio jausmo atėjimą?

Tai ne išėjimas i astralini pasauli, tai yra atskirimas astralinio kūno nuo fizinio. Tai gali atsitikti tam tikrais fizines ir psichines sveikatos būklėmis. Geriausiai užkirsti kelia tokiam reiškiniui naudojant „Krija Šakti“ – minties galia.

Sveiki,
Nesvarumą patiriu dažnai ir lengvai, tai labai paprasta.
Reikia sužadinti savyje kundalinį, vitalines energijas ir jas uždegti, tuomet kildamos jos kelią ir sąmonę, taip įvyksta atsitapatinimas nuo kūno. Tuomet kūnas būna atskirai o tu judi auktštyn su energija ir sąmonę.
Yra meditacinės technikos, kurios padeda sužadinti energijas ir jas kelti, tiksliau jos pačios kyla, tik nereikia joms trukdyti: kišti mintį, svarstyti, svajoti ir pan.
Tuo labiau visi žinot, kad kūnas nesat jūs, tai tas atsitapatinimas nuo kūno ir sudaro įspūdį, kad pakilai nuo žemės.
Sapne kartais tiesiog skraidau, iš pradžių tai baisų, nes neturi kūno, neturi į ką įsikabinti, bet paskui labai patinka.
Daugiau drąsos ir eksperimentų, daugiausia kas gali nutikti, tai mirs jūsų kūnas

[quote="Povilas"]Reikia sužadinti savyje kundalinį, vitalines energijas ir jas uždegti

Bet, užsidegus centrui, galit ji ir ne užgesinti.

kvepia nesusikalbejimu arba vel mokinkite mane is naujo. kas tie centrai, kas tos energijos , kas gi tos mintys. Ar ne mintis ir yra energija?

prijola rašo:

kvepia nesusikalbejimu arba vel mokinkite mane is naujo. kas tie centrai, kas tos energijos , kas gi tos mintys. Ar ne mintis ir yra energija?

Mintis yra sutraukta energija, ji koncentruota ir netaki. Su mintimi negali ieškoti to kas yra dvasinga= taku ir subtilu.
Tai panašu į paukštį rankoje, tu jį turi, bet tam kad jis skristų, reikia PALEISTI.
Taip ir mintis reikia paleisti ir nesikabinti į jas, tuomet ir kyla energija ir kelią sąmonę aukštyn į nesvarumo, atsitapatinimo būseną.
Tai aikivaizdu ir paprasta.

[quote="Povilas"][quote="Mesmer"]

Povilas rašo:

Užtenka tik pagalvot, sekt paskui mintį ir energija užgęsta.

Mintis ne gali valdyti energetinius centrus jeigu jinai ne vedama Dvasia. „Žemiška mintis“ gali tik suerzinti centrus, kuriu reakcija neprognozuojama.

Mesmer rašo:

Mintis ne gali valdyti energetinius centrus jeigu jinai ne vedama Dvasia. „Žemiška mintis“ gali tik suerzinti centrus, kuriu reakcija neprognozuojama.

Mintis yra parazitas. Minties formos ir įsivaizdavimas yra asmenybė, ego, būtent tai trukdo sielai, dvasiai reikštis per žmogų, tekėti jo energijoms.
Mintis gali valdyti kūną, gali jį sutraukti, sužaloti, išsunkti. Mintis gali paralyžiuoti psichiką, išsekinti jos resursus, sustabdyti evoliuciją ir užvaldyti patį žmogų.
Mintis tai biurokratas, kuris maitinasi mumis.
Jei atydžiai žiūrėti, galima matyti žmogaus susitapatinimą su mintimis, tikėjimais ir matosi to susitapatinimo pasėkmės kūne, jame atsiranda subtilios įtampos ir sutraukos, stuporai.
Jei jų neatpalaiduoti, jos pavirsta ligom ir iškrypimais.
Gerai turėti teigiamas, pakylėtas mintis, bet judant dar giliau, link sielos, ir jas reikia paleisti, tuomet atsitinka skrydis, laisvė.
Masažas yra gera priemonė tirinėti energijų tekėjimą ir tirti kaip mintis veikia masažo kokybę, gylį.
Masažuojant reikia justi energijas ir nepalaikyti galvojimo, minčių. Jei jūs kada masažavot, tai turėjot pastebėti, kad justi žmogų per lietimą geriau gali tik kai negalvoji ir atsipalaiduoji, tuomet lengviau juntasi kur reikia spultelti, kur palikyti ilgiau kur trumpiau, kur trinti, kur temti.
Masažajamas turi priimti masažuotojo lietimą iš vidaus ir sekti savo dėmesiu prisilietimą ir skirti masažuojamai vietai sąmoningumą.
Vos tik vienas iš jų pradės galvoti, vertinti energijos užsiblokuoja, nes mintis yra trikdis, ji atitraukia sąmonę nuo masažuojamos vietos ir masažas tampa mechanišku, tartum jį atliktų elektrinis masažuoklis.
Masažas gali būti tiltu tarp vieno žmogaus sielos ir kito žmogaus sielos.
Bet tam turi būti ne tik masažo technika, bet ir energijų jutimas, kitaip nejusi kaip atsipalaiduoja kūne energija, kaip ji teka ir transformuojasi tavyje ir teka iš tavęs kitam ir kaip jame transformuojasi. Dar geriau, masažo metu būti vidinėje tyloje ir be mintėj būsenoj.

Toks minties aprašymas teisingas dalinai ir ji galima taikyti tik gyvuliškai, velniškai žmogaus pusei, ir tik iš dalies. Ar galima ji taikyti Kristaus ir kitu mintims apie Groži, Meile, Etika?

Mesmer rašo:

Toks minties aprašymas teisingas dalinai ir ji galima taikyti tik gyvuliškai, velniškai žmogaus pusei, ir tik iš dalies. Ar galima ji taikyti Kristaus ir kitu mintims apie Groži, Meile, Etika?

Pirma, reikia susitarti dėl dvasingumo sampratos. Mano supratimu ir patyrimu, davsingumas prasideda nuo meilės ir bemintiškumo. Meditacija yra dvasingumo žydėjimas.
Antra, kai esi meditacijoje - minčių nėra, vertinimo, teisimo nėra. Su niekuo negali susitapatinti, nei su kūnu, nei su mintim, nei su siela.
Judėjimas link dvasingumo, tai judėjimas link širdies ir meditacijos. Mintys, reikalingos tiek, kiek reikia duotam momentui išreiškti save. Mintys yra skirtos bendrauti su išorę, einant vidun mintys trukdo. Mintimi negali mylėti, nes mylėti gali tik širdimi ir be proto.
Todėl net gražiausios šnekos ir pasakojimai apie grožį ,meilę, etiką yra anspaudas prote, tai negali būti tikras grožis, tikra tekanti meilė. Mintis yra kaip fotonuotrauka, joje gali būti bet kas, net tankas, bet tai ne REALUS tankas, tai jo anspaudas. Ir jeigu užsižaisti su mintimis, rinkti tas realybės nuotraukas ir tikėti, kad turi realybę savo prote, tai bus problemų.
Jei maitinti savo protą gražiom mintim apie tiesą, meilę, dvasingumą ir pradėt tikėti tuo= susitapatinti, tai prasidės haliunikai, nes realybę pakeiti realybės nuotraukom, anspaudais, iliuzija.
Todėl net ir Jėzaus mintis reikia matyti atskirai nuo savęs, nes mintis nesi tu, tu nesi tuo ką galvoji, tu tas kas stebi tas mintis. Tu bet kokiu atveju esi anapus minčių.
Realiai reikai atsitapatinti tiek nuo gyvuliškų, tiek dvasinių minčių.
Bet pakeisti gyvuliškas į dvasines yra gerai , bet sustoti ties tuom yra blogai
Žmogus yra daug daugiau nei dvasinga mintis.

O kas Jusu nuomone yra Sirdis.

prijola rašo:

O kas Jusu nuomone yra Sirdis.

Fizinė širdis, tai kraujo pompa, dvasinė juntama krutinės vidury vitaliniame kūne. Ji atsiveria, kai susijungia, susibalansuoja žmogaus vyriškos ir moteriškos energijos, gimsta besąlyginė meilė

O kaip tu manai, su kokia sirdimi su Dievu Tevu bendravo Kristus, juk jis nekalba apie jokius sudetingus susijungimus, jis kalba paprastai, nuosirdziai, o aukstos frazes reikalingos, kad zmones nesussikalbetu, nejaugi negalima paprastai? tai kas yra ta sirdis paprastais zodziais?